Kaip pagrindinis naujų energijos sistemų komponentas, energijos kaupimo sistemos sudarė įvairią klasifikavimo sistemą dėl techninių principų, veiklos rodiklių ir taikymo scenarijų skirtumų. Įvairių energijos kaupimo sistemų skirtumų išaiškinimas padeda pasiekti tikslų pasirinkimą ir optimizuotą konfigūraciją skirtingiems inžineriniams poreikiams ir energetinėms struktūroms.
Techniniu požiūriu energijos kaupimą daugiausia galima suskirstyti į tris kategorijas: elektrocheminį energijos kaupimą, mechaninį energijos kaupimą ir elektromagnetinį energijos kaupimą. Kiekviena kategorija turi savo ypatybes, susijusias su energijos tankiu, reakcijos greičiu, trukme ir sąnaudų struktūra. Elektrocheminis energijos kaupimas pagrįstas baterijomis, įskaitant ličio-jonų baterijas, švino-rūgšties baterijas ir srauto baterijas. Jų bendri pranašumai yra didelis energijos tankis, lankstus diegimas ir greitas atsako greitis (nuo milisekundžių iki sekundžių), todėl jie tinkami trumpalaikiam -aukšto-dažnio reguliavimui ir paskirstytam scenarijui. Tarp jų, ličio{8}}jonų baterijos pasižymi išskirtiniais ciklo eksploatavimo ir efektyvumo pranašumais ir buvo plačiai naudojamos naujoje energijos infrastruktūroje ir naudotojo -programose. Švino{11}}rūgštinių baterijų kaina yra maža, bet jų tarnavimo laikas yra trumpesnis, o srauto baterijos turi ilgalaikio{12}} energijos kaupimo ir saugos potencialą.
Mechaninis energijos saugojimas priklauso nuo fizinių procesų energijos kaupimui ir išleidimui. Tipiški pavyzdžiai yra siurblinės hidroakumuliacinės, suspausto oro saugyklos ir smagračio energijos kaupimas. Siurblinė hidroakumuliacinė saugykla priklauso nuo galimo vandens energijos pavertimo tarp viršutinių ir apatinių rezervuarų, turinčių didelių -masto,- ilgalaikių (nuo valandos iki dienos) energijos kaupimo galimybių. Jo galia ir talpa gali būti suprojektuoti atskirai, todėl tai yra pagrindinis atrama tinklelio{5}}lygio skutimui. Tačiau jį riboja geografinės sąlygos ir ilgas statybos ciklas. Suslėgto oro energijos kaupimas taip pat tinka didelio-masto ilgalaikiams-scenarijais, naudojant požemines urvas ar dirbtines talpyklas. Pastaruoju metu padaryta pažanga didinant efektyvumą ir kontroliuojant išlaidas. Smagračio energijos kaupimas užtikrina akimirksniu didelį{12}}galios pralaidumą per greitai besisukančio kūno{13}}kinetinės energijos kaupimą, ypač greitą atsaką, tinka energijos kokybei valdyti ir trumpalaikei{14}}atsarginei kopijai.
Elektromagnetinės energijos kaupimas apima superkondensatorius ir superlaidžius energijos kaupiklius. Pirmasis pasiekia antrojo-lygio įkrovimą ir iškrovimą su itin dideliu galios tankiu, tinkamas dažnoms paleidimo-sustabdymo operacijoms arba smūginės apkrovos kompensavimui; pastarasis gali pasiekti beveik-be nuostolių energijos kaupimą ir išleidimą tam tikroje žemoje-temperatūroje ir vis dar yra demonstravimo stadijoje.
Kalbant apie taikymą, elektrocheminis energijos kaupimas labiau tinka paskirstytam, trumpalaikiam{0}}reguliavimui ir integruotam fotovoltinės-saugojimo projektams tiek energijos tiekimo, tiek naudotojo pusėse; mechaninis energijos kaupimas, ypač pumpuojamas hidroakumuliatorius, yra nepakeičiamas tinklinio-lygio-piko skutimo ir kryžm-laikinio-periodinio energijos perdavimo metu; Elektromagnetinis energijos kaupimas orientuotas į specialius didelio tikslumo ir didelio dinaminio atsako poreikius. Įvairios sistemos viena kitą papildo pajėgumu, trukme, sąnaudomis ir regioniniu pritaikymu. Norint pasiekti optimalų našumą, realiai pasirenkant reikia visapusiškai įvertinti technologijos brandą, ekonomiką ir sistemos veikimo tikslus.